VIRTUALIOS VALIUTOS (KRIPTOVALIUTOS) APIBRĖŽIMAS
Įprastai, kai kalbama apie „virtualiąją/kripto valiutą“ (ang. crypto currency), iš esmės turimos omenyje tokios priemonės kaip bitcoin, ethereum, ripple, litecoin ir pan. Mokesčių požiūriu „virtualiąją valiuta“ visada bus laikomas toks instrumentas, kuris savo savybėmis bus analogiškas nurodytoms priemonėms (t. y. bitcoin, ethereum, ripple, litecoin). Tačiau „virtualiąja valiuta“ gali būti pripažintas ir kitoks instrumentas, pvz. tam tikros rūšies žetonas.
Sąvoka „žetonas „(angl. token), kaip ir sąvoka „virtualioji valiuta „, taip pat neturi vieningo apibrėžimo, tačiau įprastai, kai kalbama apie žetoną, turimas omenyje instrumentas, išleistas pirminio platinimo būdu (angl. initial coin offering, ICO), naudojantis decentralizuota vieša finansinių operacijų saugojimo sistema (angl. distributed ledger technology, blockchain).
Praktikoje „žetono“ pardavimo apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos paprastai ta pačia tvarka kaip ir pajamos, gautos už virtualiosios valiutos (kriptovaliutos) pardavimo, todėl tolimesnės „virtualios valiutos“ apmokestinimo nuostatos aktualios kalbant ir apie „žetonus“.
VIRTUALIOS VALIUTOS (KRIPTOVALIUTOS) SANDORIAI IR PAJAMŲ PRIPAŽINIMAS
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) tikslais kriptovaliuta pripažįstama trumpalaikiu turtu, kuris gali būti naudojamas kaip atsiskaitymo priemonė už prekes ir paslaugas arba laikomas parduoti. Gyventojui pardavus kriptovaliutą, laikoma, jog gyventojas uždirbo pajamas.
VMI išskiria šias tipiškiausių kriptovaliutų sandorių kategorijas:
- Keitimo į oficialią valiutą sandoria Atvejai, kai virtuali valiuta keičiama į eurus ar kitą oficialią valiutą (angl. fiat currency);
- Kriptovaliutų mainai. Sandoriai, kai viena kriptovaliuta keičiama į kitą (angl. swapping);
- Kriptovaliutos panaudojimas atsiskaitant už prekes ir paslaugas;
- Neatlygintinis kriptovaliutos įsigijimas (angl. airdrop);
- Kriptovaliutos pervedimas ir laikymas platformoje ar keitykloje, siekiant gauti atlygį – palūkanas (angl. staking crypto)
Keitimo į oficialią valiutą sandoriai
Keičiant kriptovaliutą į oficialią valiutą (pvz., EUR, USD), pardavimo pajamomis, VMI požiūriu, laikytina visa už parduotą kriptovaliutą gauta piniginių lėšų eurais suma. Pavyzdžiui, jei gyventojas nusipirko tam tikrą kiekį kriptovaliutos ir ją konvertavo į eurus bei gavo 10 tūkst. Eur, laikytina, jog gyventojas gavo 10 tūkst. kriptovaliutos pardavimo pajamų (iš kurių gali būti atimama kriptovaliutos įsigijimo savikaina, žiūrėkite žemiau).
Pastebėtina, iš konvertavimo gautų lėšų gavimo momentas laikytinas pajamų uždirbimo momentu, todėl, mokesčių požiūriu, nesvarbu, ką gyventojas darys vėliau su gautomis lėšomis – persives į einamąją sąskaitą banke, reinvestuos, laikys virtualioje piniginėje.
Kriptovaliutų mainai (swapping)
Kriptovaliutų mainų sandoriai apima atvejus, kai viena kriptovaliuta keičiama į kitą kriptovaliutą. Mainų atveju laikoma, kad viena kriptovaliuta parduodama, o kita perkama, todėl pardavimo pajamomis tokiais atvejais pripažįstama mainais gauto turto (kriptovaliutos) tikroji rinkos kaina (apskaičiuota eurais), buvusi keitimo momentu.
Pavyzdys. Gyventojas platformoje už eurus pirko kriptovaliutą A ir ją iškeitė į kriptovaliutą B. Pagal GPMĮ nuostatas laikoma, kad jis pardavė kriptovaliutą A bei, atitinkamai, kriptovaliutos A pardavimo pajamomis laikoma mainais gautos kriptovaliutos B tikroji rinkos kaina, buvusi mainų metu, o kriptovaliutos A įsigijimo kaina yra už šią kriptovaliutą eurais sumokėta suma, t. y. kriptovaliutos A pirkimo kaina. Jei gyventojas vėliau nuspręstu išmainyti kriptovaliutą B į kriptovaliutą C, būtų taikomi identiški principai: kriptovaliutos B pardavimo pajamos būtų kriptovaliutos C tikroji rinkos kaina, buvusi mainų metu, o kriptovaliutos B įsigijimo kaina – kriptovaliutos B tikroji rinkos kaina, buvusi jos įsigijimo momentu (kadangi kriptovaliuta B buvo įsigyta mainų keliu ir pirkimo kaina buvo apskaičiuota pagal tikrąją rinkos kainą).
Kriptovaliutos panaudojimas atsiskaitant už prekes ir paslaugas
Sandorių, kai kriptovaliuta atsiskaitoma už prekes ir/ar paslaugas, atveju, pardavimo pajamos apskaičiuojamos pagal gautų prekių/paslaugų tikrąją rinkos vertę.
Pavyzdžiui, gyventojas 2022 m. nusipirko prekių, kurių tikroji rinkos vertė sandorių sudarymo momentu buvo 18 tūkst. Eur. Už prekes gyventojas atsiskaitė kriptovaliuta. Laikytina, jog gyventojas 2022 m. gavo 18 tūkst. Eur kriptovaliutos pardavimo pajamų.
Neatlygintinis kriptovaliutos įsigijimas (airdrop)
Kuomet gyventojas neatlygintinai gauna kriptovaliutą, pripažįstama, jog gyventojas gavo naudą ir skaičiuojamos pajamos natūra. Pajamos natūra vertinamos apskaičiuojant neatlygintinai gauto turto tikrąją rinkos kainą.
Pavyzdžiui, gyventojas už turimą (įsigytą) kriptovaliutą papildomai gavo tam tikrą kiekį kriptovaliutos. Šios neatlygintinai gautos kriptovaliutos tikroji rinkos kaina, buvusi tokios kriptovaliutos gavimo momentu, pripažįstama gyventojo gauta nauda, t. y., pajamomis, gautomis natūra.
Kriptovaliutos pervedimas ir laikymas platformoje ar keitykloje, siekiant gauti atlygį – palūkanas (staking crypto)
Kriptovaliutos pervedimas ir laikymas platformoje ar keitykloje, siekiant gauti atlygį – palūkanas už jos laikymą toje platformoje / keitykloje, sukelia mokestines pasekmes gaunamų palūkanų atžvilgiu, t. y. gyventojo pajamomis pripažįstamos palūkanos.
PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ PRIPAŽINIMAS EURAIS
Gautas kriptovaliutos pardavimo pajamas ir patirtas kriptovaliutos įsigijimo išlaidas, kai jos gautos/patirtos kita virtualia valiuta, gyventojas turi perskaičiuoti į eurus.
Virtualiosios valiutos (ar žetonų) ir euro keitimo santykio teisės aktai nereglamentuoja, todėl nustatant virtualios valiutos (ar žetonų) ir eurų kursą, gyventojas turėtų naudotis visa prieinama informacija ir palyginamaisiais duomenimis rinkoje:
- Pajamų sumą eurais gyventojas gali apskaičiuoti, pvz., vadovaudamasis virtualių valiutų keityklų kursu, buvusiu faktiniu pajamų gavimo momentu (dieną).
- Laisvos formos dokumente (pažymoje, suvestinėje ar kt.) gyventojas turėtų aprašyti / fiksuoti (pvz., darant duomenų kopijas kompiuteryje) ne tik šaltinį (kurios keityklos kursu buvo naudotasi apskaičiuojant pajamas eurais), bet ir datą, kuria naudotas kursas užfiksuotas.
Vienkartinių sandorių atveju, gyventojas pajamas iš išlaidas turėtų apsiskaityti pagal kiekvieno sandorio sudarymo metu buvusį kriptovaliutų keityklų kursą.
Periodinių sandorių atveju (kai sandorių yra daug) galima neperskaičiuoti kiekvieno sandorio vertės į eurus, o perskaičiuoti į eurus metinius veiklos rezultatus (pagal kiekvieną kriptovaliutą atskirai), taikant virtualių valiutų keityklų kursą, buvusį atitinkamų kalendorinių metų gruodžio 31 dieną.
INDIVIDUALIOS VEIKLOS PAJAMOS VS KITOS PAJAMOS
Pajamos iš virtualios valiutos sandorių turi būti apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčių (GPM) ir deklaruojamos:
- Kaip individualios veiklos pajamos – jeigu tenkinami visi individualią veiklą apibūdinantys kriterijai ARBA
- Kaip kito turto (t. y. ne individualios veiklos neregistruotino turto) pardavimo pajamos – jeigu kriptovaliutos pardavimo pajamos gautos pagal atsitiktinio / vienkartinio pobūdžio sandorius (palūkanos iš laikymo platformoje ar keitykloje – kaip kitos apmokestinamosios palūkanos).
Pajamos iš sandorių, susijusių su kriptovaliuta, turi būti apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos, jeigu gyventojo sudaromi sandoriai atitinka visus individualios veiklos požymius:
- veiklos savarankiškumo,
- tęstinumo ir
- tokios veiklos tikslo – pajamų ar kitokios ekonominės naudos siekio buvimą.
Kriterijų visuma vertinama atsižvelgiant į visą veiklos vykdymo (sandorių sudarymo) laikotarpį. Nesant bent vieno iš individualios veiklos požymių, veikla nekvalifikuojama kaip individuali veikla. Tokiu atveju gautos kriptovaliutos pardavimo pajamos apmokestinamos ir deklaruojamos pagal GPMĮ nuostatas, taikomas kito (ne individualios veiklos neregistruotino) turto pardavimo pajamoms (palūkanų iš laikymo platformoje ar keitykloje atveju – pagal nuostatas taikomas kitoms apmokestinamosioms palūkanoms).
Taip pat svarbu įvertinti veiklos priskirtinumą GPMĮ išvardintoms veiklos rūšims (Lietuvos banko pateikta nuomone, finansinėms priemonėms yra priskiriami su kriptovaliutomis susiję išvestiniai sandoriai (pvz., finansiniai susitarimai, susieti su virtualiųjų valiutų verčių svyravimais) ir vertybinių popierių pobūdžio žetonai (t. y. žetonai, turintys vertybinių popierių požymių).
Jei pajamoms turi būti taikomas individualios veiklos pajamų režimas, pajamos apmokestinamos laikantis individualios veiklos pajamų apmokestinimo nuostatomis.
Jei pajamos laikytinos gyventojo per kalendorinius metus gautų kito turto pardavimo pajamomis, šios kategorijos pardavimo pajamų (kriptovaliutos, asmeninių daiktų – baldų, drabužių ar kt.) ir tokio turto įsigijimo išlaidų (apskaičiuotų GPMĮ 19 straipsnyje nustatyta tvarka), pagrįstų juridinę galią turinčiais dokumentais, skirtumas, neviršijantis 2500 eurų, GPM neapmokestinamas ir nedeklaruojamas. Suma, per metus viršijanti 2500 eurų, yra apmokestinama taikant progresiškai 15 ir 20 proc. tarifus. Analogiški GPM tarifo taikymo principai taikomi ir apmokestinant palūkanas, gautas iš laikymo platformoje ar keitykloje.