Apie mus

Pastarųjų metų tendencija, kai, siekiant optimizuoti mokesčius, siekiama ne sukurti Lietuvos ribas peržengiančią įmonių grupės struktūrą, o į užsienį „iškeltas“ įmones (holdingus, SPV) ir kitas investicijas siekiama „sugrąžinti“ į Lietuvą. Ši tendencija pastaraisiais metais ryškėja, kadangi mokesčių administratoriai ima naudoti vis daugiau instrumentų kovojant su mokesčių vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) projektas dėl kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu (BEPS) ir kt.).

Reaguojant į tai, viename iš projektų teko peržiūrėti kliento – gerai žinomą prekybos kompleksą valdančios grupės struktūrą, kai įmonių grupei priklausančios įmonės buvo įsteigtos ne tik Lietuvoje, bet ir tokiose jurisdikcijose kaip Lichtenšteinas, Malta ir pan. Mūsų užduotis buvo supaprastinti įmonių grupės struktūrą, iš jos eliminuojant ne Lietuvos įmones, ir pasiūlyti alternatyvas, kaip tai padaryti su kuo mažesne mokestine našta ir minimalia rizika.

Mokestinių ginčų praktika rodo, kad dažniausi klausimai, kuriuos kelia (ginčija) VMI yra teisė į PVM atskaitą, leidžiamų atskaitymų pagrįstumas ir savininkų/vadovų privačių poreikių tenkinimas. TaxLink sėkmingai atstovavo įmonės interesus mokestiniame ginče su VMI, pagrindžiant medžiagų nurašymus pagal atskirus objektus, ginant statybos trūkumų šalinimo sąnaudas ir kt.

Tam tikrais atvejais pati geriausia mokestinio ginčo baigtis yra kviesti VMI į derybas, susitarti dėl tam tikros mokesčio sumos ir tokiu būdu užbaigti mokestinį ginčą (tokią mokestinio ginčo baigtį pavyko pasiekti vieno krepšinio klubo naudai, kilus mokestiniam ginčui dėl krepšininkams ir treneriams išmokėtų maistpinigių ir prizų – derybų metu pavyko net 60% sumažinti pirmines VMI priskaičiuotas mokėtinų mokesčių ir sankcijų sumas).

Tiek Lietuvos, tiek užsienio investuotojai, prieš įsigydami konkrečią įmonę ar jos verslo dalį, dažnai siekia išsiaiškinti, kokios finansinės, mokestinės ir teisinės rizikos gali egzistuoti dėl įmonės „istorijos“. TaxLink yra sukaupusi didelę patirtį atliekant įvairiausias veiklas (paslaugų, gamybos, prekybos) vykdančių įmonių peržiūras.

Atskirai paminėtina išskirtinė situacija, kai klientas kreipėsi į mus viename iš paskutiniųjų sandorio etapų, kai jau buvo aptartos esminės sandorio sąlygos ir suderinta sandorio kaina – jis ketino įsigyti du nuomai skirtus nekilnojamojo turto (NT) objektus – vieną Vilniuje, o kitą Kaune. Pardavėjas kiekvieną iš NT objektų vystė atskirose specialiosios paskirties įmonėse (angl. SPV). Atlikę abiejų įmonių 3-5 metų mokestinių prievolių (PVM, pelno mokesčio (PM), gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nekilnojamojo turto mokesčio (NTM) ir Sodros įmokų) peržiūras – mokestinius patikrinimus, įvertinome situacijas ir aiškiai apibrėžėme mokestinių rizikų dydį, jų lygį ir labiausia tikėtiną mokestinio ginčo su VMI baigtį. Atsižvelgdamas į mūsų pateiktas įžvalgas ir rekomendacijas, investuotojas persiderėjo kainą, mokamą už vienos SPV akcijas, o kitos SPV akcijas apskritais atsisakė pirkti – suderėjo dėl NT objekto sandorio (asset deal vs. share deal).

Susiduriame su įvairiausiomis situacijomis, kai fiziniai asmenys gauna įvairiausių pajamų rūšių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų pasaulio šalių. Tokiais atvejais fiziniams asmenims kyla eilė klausimų, kaip reikėtų teisingai apmokestinti jų gaunamas pasaulines pajamas, kad ne tik būtų teisingai įgyvendintos mokestinės prievolės, bet ir nebūtų be reikalo sumokėta per daug mokesčių Lietuvoje ar pajamų šaltinio šalyje.

Iš tokių pavyzdžių paminėtinos situacijos, kai nemažai pastangų pareikalaujama skaičiuojant investavimo į vertybinius popierius rezultatą, kai tiek pats fizinis asmuo aktyviai tiesiogiai investuoja į įvairių šalių įmonių akcijas, vyriausybių obligacijas ir tarptautinius fondus, taip pat rizikos valdymui sudaro dar ir pasirinkimo sandorius (opcionus), tiek investavimui naudojasi ir tarptautinių finansų maklerių paslaugomis.

Didžiuojamės tuo, jog itin turtingų asmenų mums patikėtos jų GPM deklaravimo prievolės leido sukaupti ilgametę patirtį deklaruojant ne tik įprastas pajamas, bet ir pvz., užsienyje esančio NT pardavimo pajamas, realizuotų opcionų pajamas, investavimo į įvairius vertybinius popierius bei investicinius fondo vienetus pajamas, kurių sandorių apimtys bei rezultatas (pelnas) neretai būna tokios didelės apimties, kad, pildant metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją net pati programa sugeneruoja automatinį pranešimą: patikrinkite, ar teisingai įvedėte pajamų/išlaidų sumą.

Viename didžiausių plyno lauko gamyklos statybų projekte Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) atstovavome ES įmones, kurios buvo pasamdytos kaip tam tikrų darbų rangovės. Sudėtingame statybų procese konsultavome rangoves (ES įmones) dėl Lietuvoje kylančių PVM ir nuolatinės buveinės (pelno mokesčio) prievolių bei padėjome jas tinkamai įvykdyti.

JAV gyvenančiam ir dirbančiam lietuviui pradėjus dirbti ir viename iš Lietuvos universitetų, asmuo kreipėsi į TaxLink pagalbos, siekdamas išsiaiškinti, kaip teisingai turi būti apmokestinamas iš Lietuvos darbdavio gaunamas darbo užmokestis (DU), norint išvengti dvigubo apmokestinimo. Sudėtingumo situacijai pridėjo ir ekstremali situacija dėl COVID-19 (dalį darbo laiko asmuo fiziškai dirbo Lietuvoje, o dalį – nuotoliniu būdu JAV).

Išanalizavus situaciją pavyko nustatyti, kad Lietuvos darbdavys nepagrįstai per daug apmokestindavo darbo užmokestį (DU) – išskaitė per daug Sodros įmokų, o tam tikrais atvejais ir per daug gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Dėl neteisingo apmokestinimo JAV gyvenantis lietuvis gaudavo reikšmingai mažiau darbo užmokesčio po atskaitytų mokesčių, o tam tikrais mėnesiais dėl neteisingo apmokestinimo negautos pajamos siekė ir tūkstantines sumas. Džiaugiamės, jog padėjome darbdaviui suprasti mokestines prievoles, ištaisyti apmokestinimo klaidas ir išmokėti trūkstamą darbo užmokesčio dalį mūsų klientui.

Įsigilinę į individualią fizinio asmens situaciją ir išanalizavę jo viso laikotarpio kaimo turizmo veiklos duomenis, atsakėme į visus kilusius klausimus, patarėme kada mokesčių požiūriu optimaliausia yra nutraukti individualią veiklą ir apskaičiavome su verslo pardavimu ir veiklos nutraukimu susijusias PVM, GPM bei Sodros prievoles.

Vienu iš tokių atvejų džiaugiamės padėję Lenkijos įmonei optimaliai įvykdyti mokestines prievoles Lietuvoje, kai projektas Lietuvoje tiek dėl projekto specifiškumo (Lenkijos įmonės įranga buvo tik sudėtinė Lietuvos užsakovo projekto dalis, todėl darbai buvo atliekami tam tikrais etapais su tam tikromis pertraukomis, t.y. laukiant, kol kiti rangovai atliks savo darbus), tiek dėl ekstremalios situacijos dėl COVID-19 (tam tikrą laiką Lenkijos įmonė negalėjo atsiųsti darbuotojų į Lietuvą), projektas Lietuvoje užtruko daug ilgiau nei buvo planuota (vietoje planuotų 5 mėn., prireikė beveik 1 metų), atitinkamai atsirado ir nuolatinės buveinės (pelno mokesčio) prievolės, kurios projekto pradžioje nebuvo planuotos.

Klientas kreipėsi dėl pagalbos VMI kontrolės veiksmų metu, kai VMI iškėlė klausimus: kodėl tie patys darbuotojai įmonėse dirba tik po kelias valandas; kodėl jų valandinis atlyginimas yra didelis, bet bendra mėnesinė atlyginimo suma konkrečioje įmonė santykinai maža; kodėl kai kurios įmonės neturi telefonų, kompiuterių, automobilių ir pan.; taip pat kėlė klausimus dėl tarpusavio paskolų ir kt.

Ne tik padėjome klientui apsiginti prieš VMI, bet, didžiuojamės, kad išanalizavę esamą įmonių grupę, darbuotojų funkcijas ir kt., pasiūlėme ir įgyvendinome tokią įmonių grupės struktūrą, kuriai esant ateityje VMI nebekels minėtų klausimų, be to, kiekvienais metais bus galima konsoliduoti įmonių mokestinius nuostolius (vienos įmonės mokestinį nuostolį bus galima perduoti kitai įmonei ir nuostolį perėmusi įmonė atitinkamai mokės mažesnį pelno mokestį ar visai jo nemokės).

Tad pasiūlyta įmonių grupės struktūra leis mokestinius nuostolius “panaudoti” tais pačiais metais, kada jie susidarė, ir nereikės laukti, kada mokestinius nuostolius patyrusi įmonė uždirbs apmokestinamojo pelno.

Mokestinis ginčas kilo, nes VMI laikėsi pozicijos, kad anksčiau mokesčių mokėtojo įgyvendinti veiksmai buvo atlikti siekiant gauti mokestinę naudą ir VMI, taikydama LR Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. nustatytą turinio prieš formą principą, sutuoktiniams apskaičiavo daugiau kaip 3 mln. Eur mokėtino GPM ir beveik 2 mln. Eur delspinigių bei baudų.

Atstovaujant kliento interesus, mums teko praeiti visus mokestinio ginčo etapus – Mokestinių ginčų komisiją (MGK), Vilniaus apygardos administracinį teismą (VAAT) ir virš metų trūkęs mokestinis ginčas buvo laimėtas paskutiniame – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) – etape.